- Pagrindinės priežastys
- Konfiskavimo tipai
- Traukos požymiai ir simptomai
- Ką daryti
- Kaip atliekamas gydymas
Traukuliai yra sutrikimas, kai dėl nevaldingo kūno raumenų ar kūno dalies susitraukimo atsiranda dėl per didelio elektrinio aktyvumo kai kuriose smegenų vietose.
Daugeliu atvejų priepuolis yra išgydomas ir niekada negali pasikartoti, ypač jei jis nėra susijęs su neuronų problema. Tačiau jei tai atsitinka dėl rimtesnės sveikatos problemos, tokios kaip epilepsija ar net organo nepakankamumas, gali tekti ir tinkamai gydyti ligą, be gydytojo paskirtų prieštraukulinių vaistų vartojimo kontroliuoti jos išvaizdą.
Be gydymo, taip pat svarbu žinoti, ką daryti priepuolio metu, nes didžiausias vieno iš šių epizodų pavojus yra kritimas, kuris gali sukelti traumą ar užspringti ir pakenkti jūsų gyvybei.
Pagrindinės priežastys
Priepuolius gali sukelti kelios situacijos, iš kurių pagrindinės yra:
- Aukštas karščiavimas, ypač jaunesniems nei 5 metų vaikams; Ligos, tokios kaip epilepsija, meningitas, stabligė, encefalitas, ŽIV infekcija, pvz., Galvos trauma; Abstinencija po ilgalaikio alkoholio ir narkotikų vartojimo; Nepageidaujama reakcija į kai kuriuos vaistus; Metabolizmo problemos, tokios kaip diabetas, inkstų nepakankamumas ar hipoglikemija, pvz., Deguonies trūkumas smegenyse.
Vaisių priepuoliai gali atsirasti per pirmąsias 24 valandas, kai karščiuoja vaikai, ir gali būti kai kurių ligų, tokių kaip otitas, pneumonija, gripas, peršalimas ar sinusitas, pasekmė. Paprastai febrilinis priepuolis nėra pavojingas gyvybei ir nepalieka neurologinių pasekmių vaikui.
Didelis stresas taip pat gali sukelti intensyvų priepuolius primenantį nervų suirimą. Dėl šios priežasties jis neteisingai vadinamas nerviniu priepuoliu, tačiau teisingas jo pavadinimas yra konversijos krizė.
Konfiskavimo tipai
Traukuliai gali būti suskirstyti į dvi rūšis pagal smegenų dalis, kuriose dalyvauja:
- Židininiai traukuliai, kai pažeidžiamas tik vienas smegenų pusrutulis ir asmuo gali arba negali prarasti sąmonės ir turėti motorinių pakitimų; Apibendrinti traukuliai, kurių metu pažeidžiamos abi smegenų pusės ir paprastai būna sąmonės netekimas.
Be šios klasifikacijos, traukuliai gali būti klasifikuojami pagal simptomus ir traukulio epizodo trukmę:
- Paprastas židinys, kuris yra židinio priepuolių rūšis, kai asmuo nepraranda sąmonės ir patiria pojūčių pokyčius, tokius kaip kvapai ir skoniai bei jausmai; Sudėtingas židinys, kai asmuo jaučiasi sumišęs ar svaigsta galva ir nesugeba atsakyti į kai kuriuos klausimus; Atonika, kad asmuo praranda raumenų tonusą, praeina ir visiškai praranda sąmonę. Šis priepuolis gali įvykti kelis kartus per dieną ir trukti kelias sekundes; Apibendrintas toninis-kloninis, kuris yra labiausiai paplitęs traukulių tipas, kuriam būdingas raumenų sustingimas ir nevalingi raumenų susitraukimai, be to, per didelis seilėtekis ir skleidžiami garsai. Šio tipo priepuoliai trunka apie 1–3 minutes, o po priepuolio žmogus jaučiasi nepaprastai pavargęs ir neprisimena, ką daryti; Neatvykimas, kuris dažniau pasitaiko vaikams ir kuriam būdingas ryšių su išoriniu pasauliu praradimas, kai asmuo kelias sekundes išlieka neaiškus ir fiksuotas žvilgsnis, į įprastą veiklą grįžta taip, lyg nieko nebūtų nutikę.
Svarbu žinoti apie priepuolių epizodus, ypač priepuolius be priepuolių, nes jie yra labai nuolaidūs, jie gali likti nepastebėti ir uždelsti diagnozę bei gydymą.
Traukos požymiai ir simptomai
Norint sužinoti, ar tai tikrai priepuolis, galima pastebėti keletą požymių ir simptomų:
- Staigus kritimas, praradus sąmonę; Nekontroliuojamas raumenų drebulys sulenktais dantimis; Nevalingi raumenų spazmai; Burnos dusulys ar putplastis; šlapimo pūslės ir žarnyno praradimas; Staigus sumišimas.
Be to, prieš pasireiškdamas traukulių epizodu, asmuo be aiškios priežasties gali skųstis tokiais simptomais kaip skambėjimas ausyse, pykinimas, galvos svaigimas ir nerimo jausmas. Priepuolis gali trukti nuo 30 sekundžių iki kelių minučių, tačiau trukmė paprastai nėra susijusi su priežasties sunkumu.
Ką daryti
Priepuolio metu svarbiausia sukurti saugią aplinką, kad žmogus nesusižeistų ir nesukeltų traumų. Norėdami tai padaryti, turite:
- Pašalinkite daiktus, tokius kaip kėdės, esančios arti aukos; padėkite auką į šalį ir atlaisvinkite aptemptus drabužius, ypač už kaklo; būkite su aukomis, kol ji atgaus sąmonę.
Niekada nedėkite pirštų į aukos burną ir nemėginkite iš burnos išimti jokio protezo ar daikto, nes yra labai didelė rizika, kad žmonės įkando pirštus. Patikrinkite kitas atsargumo priemones, kurių reikia imtis, ir ko nedaryti traukulio metu.
Jei įmanoma, taip pat turėtumėte atkreipti dėmesį į priepuolio trukmę, prireikus informuoti gydytoją.
Kaip atliekamas gydymas
Traukulių gydymą visada turėtų nurodyti bendrosios praktikos gydytojas arba neurologas. Tam reikia įvertinti, kad būtų suprastos priepuolių atsiradimo priežastys. Jei yra priežastis, gydytojas paprastai rekomenduoja tinkamai gydyti šią problemą, taip pat naudoti prieštraukulinius vaistus, tokius kaip fenitoinas, kad būtų išvengta naujo traukulio pavojaus.
Kadangi priepuoliai dažnai yra unikalus momentas, kuris nepasikartoja, gana dažnai pasitaiko, kad gydytojas nenurodo konkretaus gydymo ar atlieka tyrimų po pirmojo epizodo. Paprastai tai daroma, kai yra epizodų iš eilės.