Kaip kontroliuoti pasiutligę (suaugusiesiems ir vaikams)

Pasikartojantys pasiutligės išpuoliai, moksliškai žinomi kaip protarpinis sprogstamasis sutrikimas ar net Hulkio sindromas, yra epizodai, kai asmuo reaguoja labai agresyviai ir gali įvykti žodžiu, pavyzdžiui, keiktis, arba fiziškai, pavyzdžiui, mušti ar įkandinėti.

Šie pykčio priepuoliai dažniausiai vyksta be jokios priežasties, galinčios pateisinti emocinio protrūkio intensyvumą, tačiau jie atsiranda dėl nesugebėjimo valdyti savo impulsų.

Tačiau šiuos pasiutligės priepuolius įmanoma valdyti psichoterapijos ir kai kuriais atvejais naudojant raminančius vaistus.

Patarimai, kaip kontroliuoti pasiutligės išpuolius

Atsižvelgiant į amžių, galima naudoti skirtingas strategijas:

1. Suaugusiesiems

Suaugusiesiems vienas efektyviausių būdų išvengti pasiutligės protrūkio yra sutelkti dėmesį į kvėpavimą. Taigi galima suskaičiuoti iki 10 ir per tas sekundes pasinaudoti proga apmąstyti ir pabandyti galvoti apie problemą kitu būdu, vengiant iškart pereiti prie agresijos. Kita galimybė yra nutolti nuo stresą sukeliančio asmens ar situacijos.

Tačiau nors šiuo metu svarbu žinoti, kaip suvaldyti pyktį, taip pat patartina, kad žmogus ilgainiui dirbtų dėl pykčio pertekliaus, vengdamas tolesnių krizių. Tam reikia kelių žingsnių:

• Venkite neigiamų jausmų kaupimosi: užuot taupę jausmus nereaguodami, svarbu spręsti neigiamas situacijas, kai jos kyla;

  Treniruokitės reguliariai fiziškai: labai svarbu mokėti nukreipti stresą, ypač rekomenduojami pratimai, turintys didesnį energijos išsikrovimą, pavyzdžiui, kikboksas ar kažkas atpalaiduojančio, pavyzdžiui, pilatesas;

  Venkite streso šaltinių: pavyzdžiui, jei nustatoma, kad yra asmuo, kuris yra kasdienio gyvenimo dalis ir kuris sukelia daug dirginimo, reikėtų stengtis atokiau nuo jo, kad sumažėtų tikimybė turėti kitą protrūkį;

  Supraskite, kas sukelia pykčio priepuolius: tai gali būti padaryta ne tik kartu su psichologu, bet ir apmąstant kasdienes akimirkas. Kai kurios iš labiausiai paplitusių situacijų yra įstrigimas eisme ar įžeidimas.

Sunkumus kontroliuoti impulsus galima susieti su baime būti įvertintiems kitų arba su kitų žmonių elgesio poreikio lygiu.

Jei jaučiate, kad sprogi nuotaika kenkia tarpasmeniniams santykiams, svarbu kreiptis pagalbos į profesionalus, pavyzdžiui, psichologą.

2. Vaike

Vaikų atveju svarbu suvokti, kad agresyvus protrūkis dažniausiai kyla dėl nesugebėjimo susitvarkyti su nusivylimu, nes tai yra naujas jausmas. Taigi, norint sumažinti tiesioginį šių protrūkių, dar vadinamų tantrumu, poveikį, reikėtų stengtis atitraukti vaiką, pavyzdžiui, ištraukus jį iš stresinės aplinkos ar pasiūlius naują žaidimą.

Kartais taip pat gali būti svarbu apsikabinti, nes šis poelgis leidžia sulaikyti neigiamas emocijas, kurias vaikas šiuo metu patiria. Tačiau būtina dirbti su vaiku, kad būtų išvengta būsimų protrūkių, o kai kurios strategijos apima:

• Sako ne: svarbu paneigti vaiko norus, kad jis išmoktų, jog ne visada gauni tai, ko nori. Jei kyla agresijos protrūkis, vaikas negali gauti to, ko nori, kitaip jis sužino, kad norėdamas ko nors, jis turi tai padaryti.

  Būk pavyzdys: vaikas sugeria savo aplinką. Taigi, jei ji pastebės, kad jos šeima yra agresyvi, ji taip pat bus linkusi būti. Štai kodėl svarbu būti nuosekliam ir sekti modeliais, kurių mes bandome mokyti.

  Sukurkite pasitikėjimo atmosferą: kad vaikas jaustųsi saugus, paleisdamas tai, ką jaučia. Šiuo metu svarbu paaiškinti, kad normalu jaustis liūdniems ar nusiminusiems, tačiau nėra teisinga trenkti, įkandinėti ar elgtis kitaip agresyviai.

Bendraujant su vaikais patartina vartoti jų amžių atitinkančią kalbą, taip pat nusileisti į savo ūgį, išlaikant kalbą trumpą, paprastą ir aiškią, nes maži vaikai negali susikaupti ilgą laiką.

Kai agresija gali būti susijusi su tipiška vaiko vystymosi stadija arba kai aukščiau pateiktos strategijos padeda, paprastai nereikia jaudintis. Tačiau jei paaiškėja, kad vaikas nesugeba susitvarkyti su nusivylimu, įskaudina save ar kitus, gali tekti paprašyti psichologo įvertinimo.

Kaip atliekamas gydymas

Kai pykčio neįmanoma išreikšti sveiku būdu, gali kilti keletas ilgalaikių problemų, tokių kaip depresija, nerimas, apsunkintas miegas ar netgi priklausomybę sukeliantis elgesys, pavyzdžiui, narkotikai ar alkoholis.

Todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su psichologu, kuris dažniausiai taiko kognityvinę elgesio terapiją, kad padėtų suprasti pykčio proveržių priežastis. Taigi svarbu žinoti apie tai, kas nutinka prieš protrūkį, kad būtų sukurtos strategijos, kaip geriau susitvarkyti su jūsų agresyviais impulsais.

Protrūkiai taip pat dažnai būna dėl susikaupusių neigiamų situacijų, kurios nebuvo išspręstos praeityje, tačiau pasireiškia kaip netinkamos netinkamos agresyvios reakcijos į tam tikrą situaciją kaip įžeidimas, kuris gali būti net nesusijęs.

Tačiau pasikonsultavęs su psichologu, jei jis mano, kad įvertinus būtina naudoti vaistus nuotaikai kontroliuoti, jis kreipsis į psichiatrą.