- Pagrindiniai simptomai
- Kaip patvirtinti diagnozę
- Kaip atskirti celiulitą nuo raudonplaukių
- Kas gali sukelti celiulitą
- Ar užkrečiamas celiulitas?
- Kaip atliekamas gydymas
Infekcinis celiulitas, dar žinomas kaip bakterinis celiulitas, atsiranda, kai bakterijos gali patekti į odą, užkrėsdamos gilesnius sluoksnius ir sukeldamos tokius simptomus kaip intensyvus odos paraudimas, skausmas ir patinimas.
Priešingai nei populiarus celiulitas, kuris iš tikrųjų vadinamas fibroedemos geloidu, infekcinis celiulitas gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip septicemija, kuri yra bendra organizmo infekcija, arba net mirti, jei nebus tinkamai gydomas.
Taigi, įtarus odos infekciją, labai svarbu vykti į greitosios pagalbos skyrių, kad būtų nustatyta diagnozė ir pradėtas tinkamas gydymas, kuris paprastai atliekamas naudojant antibiotikus. Pažiūrėkite, kaip atliekamas gydymas.
Pagrindiniai simptomai
Kai kurie simptomai, padedantys nustatyti infekcinio celiulito atvejus, yra šie:
- Kūno ir paveiktos srities skausmas; Dideli raudoni kūno plotai kūne; Šilumos ar deginimo pojūtis odoje; Karščiavimas virš 38ºC; Mažas odos patinimas su pūlių susidarymu; Liežuvis šalia pažeistos vietos.
Sunkesniais atvejais simptomai taip pat gali būti drebulys, šaltkrėtis, nuovargis, galvos svaigimas, gausus prakaitavimas ir raumenų skausmas. Simptomai, tokie kaip mieguistumas, pūslės ar raudoni spinduliai ant odos, gali būti požymiai, rodantys, kad infekcinis celiulitas blogėja.
Visi šie simptomai gali būti ir kitų tipų odos infekcijos požymiai, ypač erysipelas, tai liga, pažeidžianti paviršinius odos sluoksnius. Taigi, norint išsiaiškinti teisingą priežastį, norint pradėti tinkamiausią gydymą, reikia pasitarti su dermatologu.
Kaip patvirtinti diagnozę
Daugeliu atvejų infekcinį celiulitą dermatologas nustato tik stebėdamas simptomus, tačiau, kadangi simptomai gali būti labai panašūs į kitų tipų odos infekcijas, ypač erysipelas, gydytojas taip pat gali nurodyti atlikti kraujo tyrimą ar netgi testas, skirtas laboratorijoje įvertinti paveiktos odos mėginį, siekiant patvirtinti infekciją sukeliančių bakterijų tipą.
Kaip atskirti celiulitą nuo raudonplaukių
Pagrindinis skirtumas tarp infekcinio celiulito ir erysipelas yra tas, kad nors infekcinis celiulitas pasiekia gilesnius odos sluoksnius, erysipelas atveju infekcija vyksta daugiau paviršiaus. Vis dėlto keletas skirtumų, kurie gali padėti nustatyti šias dvi situacijas:
| Erysipelas | Infekcinis celiulitas |
|---|---|
| Paviršinė infekcija | Giliojo dermos ir poodinio audinio infekcija |
| Dėl didelių dėmių lengva nustatyti užkrėstą ir neužkrėstą audinį | Sunku nustatyti užkrėstą ir neužkrėstą audinį su mažomis dėmėmis |
| Dažniau būna apatinėse galūnes ir veide | Dažniau būna apatinėse galūnes |
Tačiau šių ligų požymiai ir simptomai yra labai panašūs, todėl diagnozę nustatyti sunkiau. Tokiu būdu dermatologas gali užsisakyti kelis skirtingus tyrimus, kad nustatytų teisingą priežastį ir pradėtų veiksmingiausią gydymą. Geriau supraskite, kas tai yra ir kaip gydyti erysipelas.
Kas gali sukelti celiulitą
Infekcinis celiulitas atsiranda, kai Staphylococcus arba Streptococcus bakterijos sugeba įsiskverbti į odą. Todėl ši infekcija būdingesnė žmonėms, sergantiems chirurginėmis žaizdomis ar pjūviais ir įgėlimais, kurie nebuvo tinkamai gydomi.
Be to, žmonėms, turintiems odos problemų, galinčių sukelti odos nutrūkimą, kaip egzema, dermatitas ar grybelis, taip pat didesnė rizika susirgti infekciniu celiulitu, taip pat žmonėms, kurių nusilpusi imuninė sistema, pvz.
Ar užkrečiamas celiulitas?
Sveikiems žmonėms infekcinis celiulitas nėra užkrečiamas, nes jis lengvai neserga tarp žmonių. Tačiau jei kas nors turi odos žaizdą ar ligą, pavyzdžiui, dermatitą, ir tiesiogiai liečiasi su celiulito paveikta vieta, yra didesnė rizika, kad bakterijos prasiskverbs pro odą ir sukels infekcinį celiulitą.
Kaip atliekamas gydymas
Infekcinio celiulito gydymas paprastai pradedamas vartojant geriamuosius antibiotikus, tokius kaip Amoksicilinas ar Cefaleksinas, nuo 10 iki 21 dienos. Šiuo laikotarpiu patartina vartoti visas tabletes dermatologo nurodytu laiku, taip pat stebėti odos paraudimo raidą. Jei paraudimas padidėja ar pablogėja kitas simptomas, labai svarbu grįžti į ligoninę, nes paskirtas antibiotikas gali neturėti laukiamo efekto ir jį reikia pakeisti.
Be to, gydytojas gali skirti skausmą malšinančių vaistų, tokių kaip Paracetamolis ar Dipironas, kad palengvintų simptomus gydymo metu. Taip pat svarbu reguliariai tikrinti odą, ligoninėje pasidaryti žaizdų tvarstį ar net patepti tinkamu kremu, kurio sudėtyje yra antibiotikų, kuriuos gali rekomenduoti dermatologas, kad būtų užtikrintas gydymo sėkmingumas.
Paprastai simptomai pagerėja per 10 dienų nuo antibiotikų vartojimo pradžios, tačiau simptomams sustiprėjus gali prireikti pakeisti antibiotikus ar net likti ligoninėje, kad gydymas būtų atliekamas tiesiai į veną ir užkirstas kelias infekcijai plisti per organizmą.
Geriau supraskite, kaip atliekamas gydymas ir kokie pagerėjimo požymiai.
