- Kaip veikia imunoterapija
- Pagrindiniai imunoterapijos tipai
- Kai nurodoma imunoterapija
- Galimas šalutinis poveikis
- Kur galima gydyti imunoterapija
Imunoterapija, dar vadinama biologine terapija, yra gydymo rūšis, stiprinanti imuninę sistemą, sudarydama žmogaus organizmui geresnes galimybes kovoti su virusais, bakterijomis ir netgi vėžiu bei autoimuninėmis ligomis.
Paprastai imunoterapija pradedama tada, kai kitos gydymo formos nepadeda gydyti ligos, todėl jos naudojimą visada reikia įvertinti pas gydytoją, atsakingą už gydymą.
Vėžio atveju imunoterapija gali būti naudojama kartu su chemoterapija, kai sudėtingas gydymas, atrodo, kad pagerėja tikimybė išgydyti tam tikras vėžio rūšis, pavyzdžiui, melanomą, plaučių vėžį ar inkstų vėžį.
Kaip veikia imunoterapija
Priklausomai nuo ligos tipo ir jos išsivystymo laipsnio, imunoterapija gali veikti skirtingai, įskaitant:
- Skatinkite imuninę sistemą intensyviau kovoti su liga, būdami efektyvesni; aprūpinkite baltymais, kurie daro imuninę sistemą efektyvesnę kiekvienai ligos rūšiai.
Kadangi imunoterapija tik stimuliuoja imuninę sistemą, ji nesugeba greitai išgydyti ligos simptomų, todėl gydytojas, norėdamas sumažinti diskomfortą, gali skirti kitų vaistų, tokių kaip priešuždegiminiai vaistai, kortikosteroidai ar analgetikai.
Pagrindiniai imunoterapijos tipai
Šiuo metu tiriami keturi imunoterapijos taikymo būdai:
1. Stiprinti T ląsteles
Atlikdamas tokio tipo gydymą, gydytojas surenka T ląsteles, kurios puola naviką ar kūno uždegimą, ir tada laboratorijoje analizuoja mėginį, kad nustatytų tas, kurios labiausiai prisideda prie išgydymo.
Atlikus analizę, šių ląstelių genai yra modifikuoti, kad T ląstelės būtų dar stipresnės, grąžindamos jas į organizmą, kad galėtų lengviau kovoti su liga.
2. Kontrolinio taško inhibitoriai
Kūnas turi gynybos sistemą, naudojančią kontrolinius taškus sveikoms ląstelėms nustatyti ir neleisti imuninei sistemai jas sunaikinti. Tačiau vėžys taip pat gali naudoti šią sistemą norėdamas paslėpti vėžines ląsteles nuo sveikų ląstelių, užkirsdamas kelią imuninei sistemai galimybę ją pašalinti.
Tokio tipo imunoterapijoje gydytojai naudoja vaistus konkrečiose vietose, norėdami slopinti tą sistemą vėžio ląstelėse, leisdami imuninei sistemai jas iš naujo atpažinti ir pašalinti. Šis gydymo būdas daugiausia buvo atliekamas odos, plaučių, šlapimo pūslės, inkstų ir galvos vėžiu.
3. Monokloniniai antikūnai
Šie antikūnai yra sukurti laboratorijoje, kad būtų galima lengviau atpažinti naviko ląsteles ir jas pažymėti, kad imuninė sistema galėtų jas pašalinti.
Be to, kai kurie iš šių antikūnų gali pernešti medžiagas, tokias kaip chemoterapija ar radioaktyviosios molekulės, kurios užkerta kelią naviko augimui. Sužinokite daugiau apie monokloninių antikūnų naudojimą gydant vėžį.
4. Vėžinės vakcinos
Vakcinų atveju gydytojas surenka kai kurias naviko ląsteles, o paskui jas keičia laboratorijoje, kad jos būtų mažiau agresyvios. Galiausiai šios ląstelės vėl įšvirkščiamos į paciento kūną vakcinos pavidalu, siekiant paskatinti imuninę sistemą veiksmingiau kovoti su vėžiu.
Kai nurodoma imunoterapija
Imunoterapija vis dar yra mokomoji terapija, todėl tai yra gydymas, kuris skiriamas, kai:
- Liga sukelia sunkius simptomus, trukdančius vykdyti kasdienę veiklą; Liga kelia pavojų paciento gyvybei; Likę gydymo būdai nėra veiksmingi nuo ligos.
Be to, imunoterapija taip pat skiriama tais atvejais, kai galimas gydymas sukelia labai stiprų ar stiprų šalutinį poveikį, kuris gali būti pavojingas gyvybei.
Galimas šalutinis poveikis
Šalutinis imunoterapijos poveikis gali skirtis priklausomai nuo naudojamos terapijos rūšies, taip pat nuo ligos tipo ir jos vystymosi stadijos. Tačiau dažniausiai pasitaikantis šalutinis poveikis yra per didelis nuovargis, nuolatinis karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, galvos svaigimas ir raumenų skausmas.
Kur galima gydyti imunoterapija
Imunoterapija yra galimybė, kurią gali pasiūlyti gydytojas, vadovaujantis kiekvienos rūšies ligos gydymu, todėl prireikus ją atlieka šios srities gydytojas specialistas.
Taigi, pavyzdžiui, sergant vėžiu, imunoterapija gali būti atliekama onkologijos institutuose, tačiau odos ligų atvejais tai jau turi atlikti dermatologas, o kvėpavimo takų alergijos atveju tinkamiausias gydytojas yra alergologas.
