Žiovulys yra nevalinga reakcija, atsirandanti, kai žmogus labai pavargęs ar nuobodus, pasireiškiantis vaisiui, net nėštumo metu, ir šiais atvejais susijęs su smegenų vystymusi.
Žiovulys ne visada būna nevalingas. Tai gali įvykti ir dėl „užkrečiamojo žiovavimo“ - reiškinio, kuris pasireiškia tik žmonėms ir keliems gyvūnams, tokiems kaip šimpanzės, šunys, babuinai ir vilkai, atsirandantys kaskart, kai girdi, matai ar žmogus galvoja apie žiovulį.
Kaip vyksta užkrečiamas pageltimas
Nors konkreti priežastis, pateisinanti „užkrečiamą žiovulį“, nėra žinoma, keli tyrimai rodo, kad šis reiškinys gali būti susijęs su kiekvieno žmogaus empatijos gebėjimu, tai yra gebėjimu atsidurti kito vietoje.
Taigi, kai matome, kaip kažkas žiovauja, mūsų smegenys įsivaizduoja, kad yra to žmogaus vietoje, ir todėl sukelia žiovulį, net jei nesame pavargę ar nuobodu. Tai tas pats mechanizmas, kuris atsiranda, kai matote, kad kažkas baksteli plaktuku ant piršto, o jūsų kūnas susitraukia reaguodamas į skausmą, kurį, pavyzdžiui, turi patirti kitas asmuo.
Tiesą sakant, kitas tyrimas parodė, kad žiovulys yra labiau užkrečiamas tarp žmonių toje pačioje šeimoje, tada tarp draugų, tada tarp pažįstamų ir galiausiai nepažįstamų žmonių, kas, atrodo, palaiko empatijos teoriją, nes yra daugiau galimybių įsidėkite į jau pažįstamų žmonių batus.
Kas gali reikšti žiovavimo trūkumą
Užsikrėsti kažkieno pageltimu yra labai įprasta ir beveik visada neišvengiama, tačiau yra žmonių, kurie, atrodo, nėra paveikti taip lengvai. Paprastai mažiau paveikti žmonės turi tam tikro tipo psichinius sutrikimus, tokius kaip:
- Autizmas; šizofrenija.
Taip yra todėl, kad žmonės, turintys tokio tipo pokyčius, paprastai patiria daugiau sunkumų socialinėje sąveikoje ar bendravimo įgūdžiuose, todėl nesugeba atsidurti kito žmogaus padėtyje, o galiausiai nėra paveikti.
Tačiau taip pat gali būti, kad jaunesni nei 4 metų vaikai neturi „užkrečiamo žiovulio“, nes empatija pradeda formuotis tik sulaukus tokio amžiaus.
