Namai Simptomai Anisokorija: kas gali būti ir ką daryti

Anisokorija: kas gali būti ir ką daryti

Anonim

Anisokorija yra medicininis terminas, naudojamas apibūdinti, kai mokiniai yra skirtingo dydžio, vienas iš jų yra labiau išsiplėtęs, o tai gali sukelti kitus simptomus, tokius kaip jautrumas šviesai, skausmas ar neryškus matymas.

Paprastai anizokorija atsiranda, kai yra nervų sistemos ar akių problemų, todėl labai svarbu greitai kreiptis į oftalmologą ar ligoninę, kad būtų nustatyta priežastis ir pradėtas tinkamiausias gydymas.

Taip pat yra žmonių, kurie kasdien gali turėti skirtingo dydžio mokinius, tačiau tokiose situacijose tai dažniausiai nėra problemos ženklas, tai tik kūno savybė. Taigi, anisokorija turėtų sukelti aliarmą tik tada, kai ji atsiranda vieną akimirką po kitos, arba, pavyzdžiui, po nelaimingų atsitikimų.

5 pagrindinės anizokorijos priežastys

Skirtingo dydžio mokiniai gali atsirasti dėl kelių priežasčių, tačiau dažniausiai pasitaiko:

1. Smūgiai į galvą

Pvz., Patyrus stiprų galvos smūgį dėl eismo įvykio ar sportuojant dideliu smūgiu, gali išsivystyti galvos trauma, kurios metu kaukolėje atsiranda nedideli lūžiai. Tai gali baigtis kraujavimu smegenyse, o tai gali sukelti spaudimą tam tikram smegenų regionui, kontroliuojančiam akis, ir sukelti anisokoriją.

Taigi, jei anizokorija atsiranda po smūgio į galvą, tai gali būti svarbus smegenų hemoragijos požymis, pvz. Bet tokiais atvejais gali atsirasti ir kitų simptomų, tokių kaip kraujavimas iš nosies ar ausų, stiprus galvos skausmas ar sumišimas ir pusiausvyros praradimas. Sužinokite daugiau apie galvos traumą ir jos požymius.

  • Ką daryti: nedelsiant reikia iškviesti medicininę pagalbą, paskambinti telefonu 192 ir vengti kaklo judėjimo, ypač po eismo įvykių, nes taip pat gali būti stuburo sužalojimai.

2. Migrena

Keliais migrenos atvejais skausmas gali baigtis akimis, o tai gali sukelti ne tik vieno akies voko kritimą, bet ir vieno iš vyzdžių išsiplėtimą.

Paprastai, norėdami nustatyti, ar anisokoriją sukelia migrena, turite įvertinti, ar nėra kitų migrenos požymių, tokių kaip labai stiprus galvos skausmas, ypač vienoje galvos pusėje, neryškus matymas, jautrumas šviesai, sunku susikaupti ar jautrumas triukšmas.

  • Ką daryti: geras būdas palengvinti migrenos skausmą yra ilsėtis tamsiame ir ramiame kambaryje, vengti išorinių dirgiklių, tačiau yra ir keletas priemonių, kurias gydytojas gali rekomenduoti, jei migrena dažna. Kitas variantas - gerti pelyno arbatą, nes tai augalas, padedantis palengvinti galvos skausmą ir migreną. Štai kaip paruošti šią arbatą.

3. Regėjimo nervo uždegimas

Optinio nervo uždegimas, dar vadinamas optiniu neuritu, gali atsirasti dėl kelių priežasčių, tačiau dažniausiai jis atsiranda žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip išsėtinė sklerozė, arba virusinėmis infekcijomis, tokiomis kaip vėjaraupiai ar tuberkuliozė. Kai jis atsiranda, šis uždegimas neleidžia informacijai patekti iš smegenų į akis ir, jei jis paveikia tik vieną akį, jis gali sukelti anizokoriją.

Kiti įprasti regos nervo uždegimo simptomai yra regėjimo praradimas, skausmas judinti akį ir net sunku atskirti spalvas.

  • Ką daryti: regos nervo uždegimą reikia gydyti gydytojo paskirtais steroidais ir paprastai gydymą reikia pradėti injekcijomis tiesiai į veną. Todėl žmonėms, sergantiems autoimuninėmis ligomis ar turintiems virusinę infekciją, patartina nedelsiant vykti į ligoninę.

4. Smegenų navikas, aneurizma ar insultas

Be galvos traumos, bet koks smegenų sutrikimas, pavyzdžiui, besivystantis navikas, aneurizma ar net insultas, gali padaryti spaudimą daliai smegenų ir pakeisti mokinių dydį.

Taigi, jei šis pokytis įvyksta be jokios akivaizdžios priežasties arba jei jį lydi tokie simptomai kaip dilgčiojimas tam tikroje kūno vietoje, silpnumas ar silpnumas vienoje kūno pusėje, turėtumėte kreiptis į ligoninę.

  • Ką daryti: Įtarus smegenų sutrikimą, turėtumėte nuvykti į ligoninę, kad nustatytumėte priežastį ir pradėtumėte tinkamiausią gydymą. Sužinokite daugiau apie smegenų auglio, aneurizmos ar insulto gydymą.

5. Adie mokinys

Tai labai retas sindromas, kai vienas iš mokinių nereaguoja į šviesą, yra nuolat išsiplėtęs, tarsi visada būtų tamsioje vietoje. Taigi, šią anizokorijos rūšį lengviau atpažinti, kai ją veikia saulė arba, pavyzdžiui, fotografuojant su blykste.

Nors tai nėra rimta problema, ji gali sukelti kitus simptomus, tokius kaip neryškus matymas, sunkumas sutelkti dėmesį, jautrumas šviesai ir dažni galvos skausmai.

  • Ką daryti: šis sindromas neturi specifinio gydymo, tačiau oftalmologas gali patarti naudoti akinius, turinčius laipsnį, kad ištaisytų neryškų ir neryškų matymą, taip pat naudoti akinius nuo saulės, norint apsaugoti nuo saulės spindulių, mažinti jautrumas.

Kada kreiptis į gydytoją

Beveik visais anizokorijos atvejais patartina pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų nustatyta priežastis, tačiau tai gali būti avarinė situacija, kai atsiranda tokie požymiai:

  • Karščiavimas aukštesnėje kaip 38ºC temperatūroje; Skausmas judant kaklui; silpnumas; regos praradimas.

Tokiais atvejais turėtumėte greitai nuvykti į ligoninę, nes šie simptomai gali parodyti infekciją ar rimtesnes problemas, kurių negalima gydyti gydytojo kabinete.

Anisokorija: kas gali būti ir ką daryti