Mononukleozė: kas tai yra, simptomai ir gydymas (naudojant internetinį testą)

Mononukleozė, dar vadinama infekcine mononukleoze, mono- ar bučinių liga, yra Epstein-Barr viruso sukelta infekcija, perduodama per seilius, sukelianti tokius simptomus kaip didelis karščiavimas, gerklės skausmas ir uždegimas, balkšvos apnašos gerklėje ir vanduo gerklėje. kaklas.

Šis virusas gali sukelti infekciją bet kuriame amžiuje, tačiau simptomus dažniau sukelia tik paaugliai ir suaugusieji, nes vaikai paprastai neturi jokių simptomų, todėl jiems nereikia gydymo. Nors mononukleozė neturi specifinio gydymo, ji išgydoma ir išnyksta po 1 ar 2 savaičių. Vienintelis rekomenduojamas gydymas apima poilsį, skysčių gėrimą ir vaistų vartojimą simptomams palengvinti ir pagreitinti asmens pasveikimą.

Pagrindiniai simptomai

Mononukleozės simptomai gali pasireikšti praėjus 4–6 savaitėms po kontakto su virusu, tačiau šis inkubacinis periodas gali būti trumpesnis, atsižvelgiant į asmens imuninę sistemą. Patikrinkite šiuos simptomus ir sužinokite, ar nėra mononukleozės pavojaus:

1. Karščiavimas virš 38º C Ne
2. Labai stiprus gerklės skausmas Ne
3. Nuolatinis galvos skausmas Ne
4. Per didelis nuovargis ir bendras negalavimas Ne
5. Balkšvos apnašos ant burnos ir liežuvio Ne
6. Kaklo dryžiai Ne

Mononukleozės simptomus galima lengvai supainioti su gripu ar peršalimu, taigi, jei simptomai trunka ilgiau nei 2 savaites, svarbu vykti pas bendrosios praktikos gydytoją ar infekcinę ligą atlikti vertinimą ir nustatyti diagnozę.

Kaip nustatoma diagnozė

Mononukleozės diagnozė nustatoma gydytojui įvertinus asmens pateiktus požymius ir simptomus. Laboratoriniai tyrimai nurodomi tik tada, kai simptomai yra nepatikslinti arba kai būtina atlikti diferencinę diagnozę su kitomis ligomis, kurias sukelia virusai.

Taigi gali būti nurodytas visas kraujo tyrimas, kurio metu gali būti stebima limfocitozė, netipinių limfocitų buvimas ir sumažėjęs neutrofilų bei trombocitų skaičius. Norėdami patvirtinti diagnozę, rekomenduojama ieškoti specifinių antikūnų, esančių kraujyje prieš virusą, atsakingą už mononukleozę.

Kaip gauti mononukleozę

Mononukleozė yra liga, kurią galima lengvai pernešti iš vieno žmogaus per kitą seilėmis, daugiausia bučiavimu. Tačiau virusas gali plisti ore per lašelius, kurie išsiskiria čiaudint ir kosint.

Be to, dalijimasis akiniais ar stalo įrankiais su užkrėstu asmeniu taip pat gali sukelti ligą.

Mononukleozės gydymas

Specifinio mononukleozės gydymo būdo nėra, nes organizmas sugeba pašalinti virusą. Vis dėlto rekomenduojama ilsėtis ir gerti daug skysčių, tokių kaip vanduo, arbatos ar natūralios sultys, kad paspartėtų atsigavimo procesas ir būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip kepenų uždegimas ar padidėjusi blužnis.

Tačiau kai kuriais atvejais gydytojas gali pasirinkti vaistus simptomams palengvinti, o galvos skausmui ir nuovargiui palengvinti gali būti rekomenduojama vartoti analgetikus ir karščiavimą mažinančius vaistus, tokius kaip Paracetamolis ar Dipironas, arba vaistus nuo uždegimo, pvz. Ibuprofenas ar Diklofenakas, gerklėms malšinti ir vandeniui sumažinti. Jei atsiranda kitų infekcijų, pavyzdžiui, tonzilitas, gydytojas taip pat gali rekomenduoti vartoti antibiotikus, tokius kaip Amoksicilinas ar Penicilinas.

Supraskite, kaip gydoma mononukleozė.

Galimos komplikacijos

Mononukleozės komplikacijos yra labiau būdingos žmonėms, kurie negauna tinkamo gydymo arba kurių imuninė sistema yra susilpnėjusi, todėl virusas gali vystytis toliau. Šios komplikacijos paprastai apima padidėjusią blužnį ir kepenų uždegimą. Tokiais atvejais dažnai pasireiškia stiprus pilvo skausmas ir pilvo patinimas, todėl norint pradėti tinkamą gydymą rekomenduojama pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju.

Be to, taip pat gali atsirasti retesnių komplikacijų, tokių kaip anemija, širdies uždegimas ar centrinės nervų sistemos infekcijos, pavyzdžiui, meningitas.