Pažintiniai iškraipymai: kokie jie yra, kokie jie yra ir ką reikia daryti

Kognityviniai iškraipymai yra iškreipti būdai, kuriais žmonės turi aiškinti tam tikras kasdienes situacijas, sukeldami neigiamas pasekmes jų gyvenimui, sukeldami nereikalingą kančią.

Yra keletas kognityvinių iškraipymų rūšių, iš kurių daugelis gali pasireikšti tam pačiam asmeniui ir, nors tai gali įvykti skirtingais atvejais, labiau būdinga tiems, kurie kenčia nuo depresijos.

Šias situacijas galima aptikti, analizuoti ir išspręsti naudojant psichoterapijos seansus, būtent kognityvinę-elgesio terapiją.

1. Katastrofizacija

Katastrofizacija yra tikrovės iškraipymas, kai asmuo pesimistiškai ir neigiamai vertina įvykusią ar įvyksiančią situaciją, neatsižvelgdamas į kitus galimus padarinius.

Pavyzdžiai: „Jei prarasiu darbą, niekada neberasiu galimybės susirasti kitą“, „Aš suklydau egzamine, nepavyks“.

2. Emocinis samprotavimas

Emocinis samprotavimas įvyksta tada, kai asmuo daro prielaidą, kad jo emocijos yra faktas, tai yra, jis mano, kas, jo manymu, yra absoliuti tiesa.

Pavyzdžiai: „Aš jaučiu, kaip mano kolegos kalba man už nugaros“, „Jaučiu, kad ji man daugiau nepatinka“.

3. Poliarizacija

Poliarizacija, dar vadinama mąstymu dėl nieko arba nieko, yra pažintinis iškraipymas, kurio metu žmogus mato situacijas tik dviejose išskirtinėse kategorijose, aiškindamas situacijas ar žmones absoliučiai.

Pavyzdžiai: „Viskas įvyko ne taip, kaip įvyko šiandien įvykusiame susitikime“, „aš viską padariau neteisingai“.

4. Atrankinė abstrakcija

Dar žinomas kaip tunelio matymas, atrankinė abstrakcija skiriama situacijoms, kuriose pabrėžiamas tik vienas konkrečios situacijos aspektas, ypač neigiamas, ignoruojant teigiamus aspektus.

Pavyzdžiai: „Niekas man nepatinka“, „Diena praėjo blogai“.

5. Protinis skaitymas

Protinis skaitymas yra kognityvinė abstrakcija, kurią sudaro atspėjimas ir tikėjimas be įrodymų, ką kiti žmonės galvoja, atsisakius kitų hipotezių.

Pavyzdžiai: „Jis nekreipia dėmesio į tai, ką aš sakau, todėl, kad jam neįdomu“.

6. Raidės

Šis pažinimo iškraipymas susideda iš asmens ženklinimo etiketėmis ir jo apibrėžimo tam tikra situacija, izoliuota.

Pavyzdžiai: „Ji yra blogas žmogus“, „Tas žmogus man nepadėjo, jis yra savanaudis“.

7. Sumažinimas ir maksimizavimas

Sumažinimas ir maksimizavimas pasižymi tuo, kad minimizuojamos asmeninės savybės ir patirtis bei maksimaliai padidinami trūkumai ir (arba) neigiami aspektai.

Pavyzdžiai: „Aš testo metu turėjau gerą pažymį, bet buvo geresni pažymiai nei mano“, „Man pavyko pereiti kursą, nes jis buvo lengvas“.