Dėl ankstyvos diagnozės ir tinkamo gydymo normos pacientai, sergantys cistine fibroze, turi daugiau lūkesčių, dėl kurių šia liga sergančios moterys gali norėti turėti vaikų. Tačiau būtina žinoti apie galimą nėštumo riziką ir komplikacijas cistine fibroze sergančioms moterims.
Svarbu planuoti nėštumą, kad gydymas būtų pritaikytas geriausiu būdu, be to, reikia žinoti ir apie galimas komplikacijas bei riziką, kad vaikas taip pat sirgs liga. Cistinė fibrozė yra genetinė ir paveldima liga, kuriai būdingas padidėjęs sekrecijos išsiskyrimas, dėl kurio atsižvelgiant į ligos laipsnį atsiranda kvėpavimo ir virškinimo problemų.
Kadangi ši liga yra genetinė, jei motina turi cistinę fibrozę, o tėvas turi geną, vaiko tikimybė susirgti šia liga yra 50%, todėl svarbu, kad komanda, susijusi su moters gydymu ir akušeris padės jums planuoti ir palaikyti nėštumą.
Priežiūra nėštumo metu
Po genetinių konsultacijų ir įvertinus galimą nėštumo riziką sirgti cistine fibroze, svarbu, kad moteris gautų papildomos priežiūros. Taigi svarbu, kad jūs dažniau eitumėte pas gydytoją, bent kartą per mėnesį, pirmaisiais 6 nėštumo mėnesiais ir paskutiniu nėštumo trimestru, konsultaciją rekomenduojama rengti kas 15 dienų iki gimdymo dienos.
Nėščią moterį, sergančią cistine fibroze, turi lydėti daugiaprofesinė komanda, kurią sudaro akušerio, kineziterapeuto, dietologo, bendrosios praktikos gydytojo ir slaugos komanda, o kiekvienos konsultacijos metu turi būti atlikta keletas testų, tokių kaip:
- Pilnas fizinis ištyrimas; Plaučių funkcijos įvertinimas; Bendros mitybinės būklės įvertinimas, apskaičiuojant KMI; Deguonies prisotinimo matavimas. Kūčių kultūra, siekiant patikrinti, ar kvėpavimo takuose nėra mikroorganizmų.
Cistine fibroze sergančioms nėščioms moterims rekomenduojama priaugti 11 kg svorio. Dietologė paprastai nurodo vartoti maisto papildus ir maitintis per vamzdelį, kad ne tik moteris, bet ir vaikas būtų tinkamai maitinami, nes sergant cistine fibroze, dėl kasos funkcijos praradimo sutrinka maisto virškinimas.
Be to, svarbu, kad gydytojai įvertintų galimybę prisitaikyti prie gydymo, ypač atsižvelgiant į antimikrobinių vaistų vartojimą, nes kai kurie jų nėštumo metu yra kontraindikuotini dėl galimo jų poveikio vaisiui. Kita vertus, kasos fermentų vartojimas turi būti palaikomas nėštumo metu ir žindymo laikotarpiu, be jokių kontraindikacijų motinai ar kūdikiui.
Galima rizika ir komplikacijos
Nėštumo rizika ir komplikacijos sergant cistine fibroze yra daug, tačiau jie priklauso nuo bendros moters būklės, taip pat nuo jos gydymo laipsnio ir ligos eigos, tokios kaip:
- Plaučių funkcijos sutrikimas: gali sukelti vaisiaus augimo sulėtėjimą ir priešlaikinį gimdymą; Pavojinga mitybos būklė: ji gali sumažinti pastojimo greitį, mažą gimimo svorį ir nėštumo diabetą; Gestacinis diabetas: padidėja vaisiaus anomalijų rizika, ypač jei gliukozės kiekis kraujyje per aukštas per pirmąjį nėštumo trimestrą; Kvėpavimo sistemos nestabilumas: gali sukelti motinos mirtį arba padidinti persileidimo ir neišnešiotų kūdikių tikimybę.
Be to, jei moteriai buvo atliktas plaučių persodinimas, po nėštumo persodinimo rekomenduojama palaukti maždaug 2 metus, jei ji to nori. Taip yra todėl, kad persodinus plaučius, nėštumas tampa rizikingas, nes vaisius gali padidinti organų atmetimo tikimybę, be to, kad kai kurie vaistai, naudojami po transplantacijos, kurie yra imuninę sistemą slopinantys vaistai, gali kirsti placentą ir sukelti rezultatą. keičiantis kūdikio vystymuisi. Nėštumas po transplantacijos taip pat gali padidinti moters galimybes užsikrėsti gestaciniu diabetu ir neišnešioti gimimo, kai augimas yra gimdoje ribotas.
Svarbu, kad po gimdymo kūdikiui būtų atlikti diagnostiniai tyrimai, siekiant įvertinti, ar jis serga liga, ar jis neturi cistinės fibrozės geno ar yra sveikas, kad prireikus būtų galima skirti gydymą.
