Socialinė fobija, dar vadinama socialinio nerimo sutrikimu, yra psichologinis sutrikimas, kai žmogus jaučia didelį nerimą įprastose socialinėse situacijose, tokiose kaip kalbėjimas ar valgymas viešose vietose, einant į minias, einant į vakarėlį ar pokalbį. pavyzdžiui, užimtumas.
Dėl šio sutrikimo asmuo yra nesaugus ir nerimauja dėl savo pasirodymo ar to, ką jie gali apie jį galvoti, todėl jis vengia situacijų, kuriose jį gali vertinti kiti žmonės. Yra du pagrindiniai šios fobijos tipai:
- Bendroji socialinė fobija: žmogus bijo beveik visų socialinių situacijų, tokių kaip kalbėjimasis, pasimatymai, viešos vietos, bendravimas, valgymas, viešas rašymas ir kt. Spektaklis ar ribota socialinė fobija: žmogus bijo tam tikrų specifinių socialinių situacijų, kurios priklauso nuo jų pasirodymo, pavyzdžiui, kalbėjimas su daugeliu žmonių ar vaidinimas scenoje, pavyzdžiui.
Šio tipo fobijas galima išgydyti, jei gydymas atliekamas tinkamai, todėl patartina pasikonsultuoti su psichologu ar psichiatru.
Pagrindiniai simptomai
Socialinės fobijos simptomai yra šie:
- Dusulys; Dusulys; Galvos svaigimas; Prakaitavimas; Neaiškus matymas; Drebėjimas; Staigmena ar kalbėjimo sunkumai. Raudonas veidas; Pykinimas ir vėmimas. Pamiršus ką pasakyti ar daryti.
Socialinės fobijos pradžia yra neaiški ir laipsniška, todėl pacientui sunku nustatyti, kada kilo problema. Tačiau dažniausiai tai įvyksta vaikystėje ar paauglystėje.
Kas sukelia fobiją
Socialinės fobijos priežastys gali būti susijusios su:
- Ankstesnė traumuojanti patirtis visuomenėje; Socialinės įtakos baimė; Kritinė; Atmetimas; Žemas savęs vertinimas; Per didelis tėvų saugumas; Nedaug socialinių galimybių.
Šios situacijos mažina asmens pasitikėjimą savimi ir sukelia stiprų nesaugumą, verčia abejoti jo paties sugebėjimais atlikti bet kokią funkciją viešai.
Kaip atliekamas gydymas
Gydant socialinę fobiją paprastai vadovaujasi psichologas ir jis pradedamas nuo kognityvinės elgesio terapijos, kurios metu žmogus išmoksta valdyti nerimo simptomus, ginčyti mintis, kurios jį verčia nerimauti, pakeisdamas jas adekvačiomis ir teigiamomis mintimis, susidurti su realiomis gyvenimo situacijomis, įveikti savo baimes ir praktikuoti savo socialinius įgūdžius grupėje.
Tačiau kai terapijos nepakanka, psichologas gali nukreipti asmenį pas psichiatrą, kur gali būti paskirti anksiolitiniai ar antidepresantai, kurie padės pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau idealu visada yra išbandyti terapiją pas psichologą prieš pasirenkant vaistų vartojimą.
