Dispraksija: kas tai yra, simptomai ir gydymas

Dispraksija yra būklė, kai smegenims yra sunku planuoti ir koordinuoti kūno judesius, todėl vaikas nesugeba išlaikyti pusiausvyros, laikysenos ir kartais net sunkiai susikalba. Tokiu būdu šie vaikai dažnai laikomi „gremėzdžiais vaikais“, nes jie paprastai sulaužo daiktus, suklupo ir krinta be jokios aiškios priežasties.

Priklausomai nuo paveiktų judesių, dispraksiją galima suskirstyti į keletą tipų, tokių kaip:

• Motorinė dispraksija: jai būdingi sunkumai koordinuojant raumenis, trukdant tokiai veiklai, kaip tvarstis, valgyti ar vaikščioti. Kai kuriais atvejais tai taip pat siejama su lėtumu atlikti paprastus judesius; Kalbos dispraksija: sunkumai kuriant kalbą, tariant žodžius neteisingai ar nepastebimai; Laikysenos displazija: sunku išlaikyti taisyklingą laikyseną, pvz., Stovint, sėdint ar einant.

Dispraksija gali būti ne tik paveikta vaikų, bet ir žmonėms, patyrusiems insultą ar patyrusiems galvos traumą.

Pagrindiniai simptomai

Dispraksijos simptomai kiekvienam asmeniui skiriasi, atsižvelgiant į paveiktų judesių tipą ir būklės sunkumą, tačiau daugeliu atvejų sunkumai kyla atliekant tokias užduotis kaip:

• Ėjimas; šokinėjimas; bėgimas; pusiausvyros palaikymas; piešimas ar tapymas; rašymas; šukavimas; valgymas stalo įrankiais; dantų valymas dantimis; aiškus kalbėjimas.

Vaikams dispraksija paprastai diagnozuojama tik nuo 3 iki 5 metų ir iki to amžiaus vaikas gali būti vertinamas kaip gremėzdiškas ar tingus, nes reikia ilgai užvaldyti judesius, kuriuos jau daro kiti vaikai.

Galimos priežastys

Vaikų dispraksiją beveik visada sukelia genetinis pokytis, dėl kurio nervų ląstelės vystosi ilgiau. Tačiau dispraksija taip pat gali atsirasti dėl traumos ar smegenų sužalojimo, pavyzdžiui, insulto ar galvos traumos, dažniausiai pasitaikančios suaugusiesiems.

Kaip patvirtinti diagnozę

Vaikų diagnozę turėtų nustatyti pediatras, stebėdamas elgesį ir vertindamas tėvų ir mokytojų ataskaitas, nes nėra specifinio tyrimo. Todėl tėvams rekomenduojama užsirašyti bet kokį keistą elgesį, kurį jie pastebi savo vaikui, taip pat pasikalbėti su mokytojais.

Suaugusiesiems šią diagnozę nesunku nustatyti, nes ji paaiškėja po galvos smegenų traumos ir gali būti palyginta su tuo, ką asmuo galėjo padaryti anksčiau, o tai taip pat baigiasi tuo, kad pats asmuo ją nustato.

Kaip atliekamas gydymas

Dispraksija gydoma ergoterapijos, kineziterapijos ir logopedinės terapijos būdu, nes tai yra metodai, kurie padeda pagerinti tiek vaiko fizinius aspektus, tokius kaip raumenų jėga, pusiausvyra, tiek psichologinius aspektus, suteikdami daugiau savarankiškumo ir saugumo. Tokiu būdu įmanoma geriau atlikti kasdienę veiklą, užmegzti socialinius ryšius ir sugebėti susitvarkyti su dispraksijos keliamais apribojimais.

Taigi, atsižvelgiant į kiekvieno asmens poreikius, turėtų būti sudarytas individualizuotas intervencijos planas. Kalbant apie vaikus, taip pat svarbu įtraukti mokytojus į sveikatos priežiūros specialistų gydymą ir orientavimą, kad jie žinotų, kaip elgtis elgdamiesi ir padėtų nuolat įveikti kliūtis.

Pratimai, kuriuos reikia atlikti namuose ir mokykloje

Keli pratimai, kurie gali padėti vaiko vystymuisi ir mokyti technikų, atliekamų kartu su sveikatos specialistais, yra šie:

• Galvosūkių darymas: be motyvavimo skatinimo, jie padeda vaikui geriau suvokti vaizdą ir erdvę; Skatinkite vaiką rašyti kompiuterio klaviatūra: lengviau nei rašyti ranka, bet taip pat reikia koordinacijos; Antistresinio rutulio išspaudimas: stimuliuoja ir padidina vaiko raumenų jėgą; Mesti kamuolį: stimuliuoja vaiko koordinaciją ir erdvės suvokimą.

Mokykloje svarbu, kad mokytojai atkreiptų dėmesį į žodinio darbo pateikimo skatinimą, užuot rašę, neprašydami per daug darbo ir vengdami nurodyti visas vaiko daromas klaidas darbe dirbdami po vieną.