Streso šlapimo nelaikymas lengvai nustatomas, kai nevalingai šlapimas netenka, pavyzdžiui, kosint, juokiantis, čiaudint ar keliant sunkius daiktus.
Paprastai tai atsitinka, kai dubens dugno raumenys ir šlapimo sfinkteris yra silpni, todėl labiau paplitę vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau tokio tipo nelaikymo priežastis gali būti ir stuburo ar smegenų problemos, galinčios pakeisti raumenims siunčiamus signalus.
Dažnai šią problemą turintys žmonės baigia izoliuoti save ir vengia socialinės sąveikos, nes bijo užuosti šlapimą. Tačiau yra keletas gydymo būdų, kurie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo epizodus ir netgi gali sustabdyti nevalingą šlapimo praradimą.
Kas gali sukelti šlapimo nelaikymą
Šlapimo nelaikymas stresu atsiranda, kai susilpnėja sfinkteris ar raumenys, laikantys šlapimo pūslę, ir tai gali sukelti kai kurias priežastis, tokias kaip:
- Daugybinis gimdymas: Moterys, kurios keletą kartų išgyveno gimdymą, gali labiau išsiplėtę ir sužeisti dubens raumenys, todėl sfinkteriui sunku šlapimo pūslėje; Nutukimas: per didelis svoris daro didesnį spaudimą šlapimo pūslei, todėl šlapimas lengviau pasišalina; Prostatos operacija: vyrams, kuriems teko pašalinti prostatą, padidėja streso nelaikymo rizika, nes operacijos metu gali būti sužeisti maži sfinkterio ar sfinkterio nervai, sumažėja jų galimybė uždaryti ir sulaikyti šlapimą.
Be to, žmonėms, turintiems ligų, kurios gali sukelti dažną kosulį ar čiaudulį, taip pat padidėja šlapimo nelaikymo rizika, ypač senstant, nes raumenys silpnėja ir nesugeba kompensuoti spaudimo šlapimo pūslei. Tas pats pasakytina apie didelio poveikio sportą, pavyzdžiui, bėgimą ar šokinėjimą virve.
Kaip patvirtinti diagnozę
Streso šlapimo nelaikymo diagnozę gali nustatyti bendrosios praktikos gydytojas arba urologas, įvertinęs simptomus. Tačiau kai kuriuos tyrimus, pavyzdžiui, šlapimo pūslės ultragarsą, taip pat galima atlikti norint įvertinti šlapimo kiekį, kai įvyksta šlapimo netekimas, palengvinant gydymo formos pasirinkimą.
Kaip atliekamas gydymas
Šlapimo nelaikymo streso atvejais nėra specialaus gydymo, o gydytojas gali pasirinkti kelias gydymo formas, tokias kaip:
- Kegelio pratimai: gali būti daromi kiekvieną dieną dubens sustiprinimui, sumažinant šlapimo nelaikymo epizodų dažnį. Pažiūrėkite, kaip atlikti tokio tipo pratimus; Sumažinkite nuryto vandens kiekį: jį reikia apskaičiuoti kartu su gydytoju, kad būtų išvengta per daug šlapimo susidarymo, tačiau nesukeliant organizmo dehidratacijos; Darykite šlapimo pūslės treniruotes: ją sudaro susitikimai eiti į vonios kambarį, kad tuo pačiu metu būtų galima pripratinti šlapimo pūslę prie ištuštinimo, išvengiant nevalingų nuostolių.
Be to, atlikti šlapimo nelaikymą gali padėti kai kurie dietos pakeitimai. Peržiūrėkite mūsų dietologės vaizdo įrašą apie maistą šiais atvejais:
Nors nėra vaistų, specialiai patvirtintų šlapimo nelaikymui, kai kurie gydytojai gali rekomenduoti vartoti antidepresantus, tokius kaip duloksetinas, kurie mažina stresą ir nerimą, mažina pilvo raumenų susitraukimus ir mažina spaudimą šlapimo pūslei.
Kitas variantas tais atvejais, kai nepagerėja nė viena iš metodų, yra šlapimo nelaikymo operacija, kurios metu gydytojas taiso ir stiprina dubens raumenis. Sužinokite daugiau apie šio tipo operacijas ir kada jas atlikti.
