Policithemija atitinka padidėjusį raudonųjų kraujo kūnelių, dar vadinamų raudonaisiais kraujo kūneliais arba eritrocitais, kiekį kraujyje, tai yra daugiau kaip 5, 4 milijono eritrocitų viename kraujo kraujo litre moterų ir virš 5, 9 milijono eritrocitų viename μL kraujo vyrų.
Dėl padidėjusio raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus kraujas tampa klampus, todėl kraujas sunkiau cirkuliuoja per kraujagysles, o tai gali sukelti kai kuriuos simptomus, tokius kaip galvos skausmas, galvos svaigimas ir net širdies priepuolis.
Policitemija gali būti gydoma ne tik siekiant sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį ir kraujo klampumą, bet ir siekiant palengvinti simptomus bei išvengti komplikacijų, tokių kaip insultas ir plaučių embolija.
Policitemijos simptomai
Paprastai policitemija simptomų nesukelia, ypač jei raudonųjų kraujo kūnelių skaičius padidėja ne taip jau dažnai, kad tai pastebima tik atlikus kraujo tyrimą. Tačiau kai kuriais atvejais asmuo gali patirti nuolatinį galvos skausmą, neryškų matymą, paraudusią odą, per didelį nuovargį ir odos niežėjimą, ypač po maudynių, o tai gali reikšti policitemiją.
Svarbu, kad asmuo reguliariai atliktų kraujo tyrimus ir, jei atsiranda kokių nors su policitemija susijusių simptomų, nedelsdami eikite pas gydytoją, nes padidėjęs kraujo klampumas dėl padidėjusio raudonųjų kraujo kūnelių padidina insulto, ūminio miokardo infarkto riziką. miokardo ir plaučių embolijos, pvz.
Kaip nustatoma diagnozė
Policithemijos diagnozė nustatoma atsižvelgiant į atlikto kraujo skaičiavimo rezultatą, kurio metu pastebima ne tik padidėjęs raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, bet ir padidėjęs hematokrito bei hemoglobino kiekis. Pažiūrėkite, kokios yra kraujo tyrimo atskaitos vertės.
Remiantis kraujo skaičiaus analize ir kitų asmens atliktų tyrimų rezultatais, policitemiją galima suskirstyti į:
- Pirminė policitemija, dar vadinama polycythemia vera, kuri yra genetinė liga, kuriai būdingas nenormalus kraujo ląstelių gaminimas. Suprask daugiau apie policitemijos veras; Santykinė policitemija, kuriai būdingas raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimas dėl sumažėjusio kraujo plazmos tūrio, pavyzdžiui, dehidratacijos atveju, nebūtinai nurodant, kad ten buvo didesnė raudonųjų kraujo kūnelių gamyba; Antrinė policitemija, atsirandanti dėl ligų, dėl kurių gali padidėti ne tik raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, bet ir kiti laboratoriniai parametrai.
Svarbu nustatyti policitemijos priežastį, kad būtų nustatytas geriausias gydymo būdas, išvengiant kitų simptomų ar komplikacijų atsiradimo.
Pagrindinės policitemijos priežastys
Pirminės policitemijos arba polycythemia vera atveju raudonųjų kraujo kūnelių gamybos padidėjimas yra genetinis pakitimas, dėl kurio raudonųjų kraujo kūnelių gamybos procesas panaikinamas, todėl padidėja raudonųjų kraujo kūnelių, o kartais ir leukocitų bei trombocitų skaičius..
Esant santykinai policitemijai, pagrindinė priežastis yra dehidratacija, nes šiais atvejais netenkama kūno skysčių, todėl akivaizdžiai padidėja raudonųjų kraujo kūnelių skaičius. Paprastai santykinės policitemijos atveju eritropoetino, kuris yra hormonas, atsakingas už raudonųjų kraujo kūnelių gamybos procesą, lygis yra normalus.
Antrinę policitemiją gali sukelti kelios situacijos, dėl kurių gali padidėti raudonųjų kraujo kūnelių skaičius, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligos, kvėpavimo takų ligos, nutukimas, rūkymas, Kušingo sindromas, kepenų ligos, ankstyvoji mieloidinė lėtinė leukemija, limfoma, inkstų sutrikimai. ir tuberkuliozė. Be to, eritrocitų skaičius gali padidėti dėl ilgo kortikosteroidų, vitamino B12 papildų ir vaistų, vartojamų krūties vėžiui gydyti, vartojimo.
Kaip gydyti
Gydant policitemiją, suaugusiam pacientui turi skirti hematologas, o kūdikiui ir vaikui - pediatras, ir tai priklauso nuo raudonųjų kraujo kūnelių skaičiaus padidėjimo priežasties.
Paprastai gydymu siekiama sumažinti raudonųjų kraujo kūnelių kiekį, padaryti kraują skystesnį ir tokiu būdu palengvinti simptomus bei sumažinti komplikacijų riziką. Pvz., Sergant policitemija, rekomenduojama atlikti terapinę flebotomiją arba kraujavimą, kurio metu pašalinamas raudonųjų kraujo kūnelių perteklius.
Be to, gydytojas gali rekomenduoti vartoti vaistus, tokius kaip aspirinas, kad kraujas būtų skystesnis ir sumažėtų krešulių susidarymo rizika, arba kitus vaistus, pvz., Hidroksiurėjos darinį ar interferoną alfa, pavyzdžiui, norint sumažinti eritrocitų kiekis.
