- 1. Dehidracija
- 2. Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas
- 3. Kai kurių vaistų vartojimas
- 4. Hormoniniai pokyčiai
- 5. Vidinis kraujavimas
- 6. Širdies problemos
- 7. Rimta infekcija
- Kada kreiptis į gydytoją
Žemą kraujospūdį paprastai sukelia ne sveikatos problemos, jis yra dažnas bruožas kai kuriems žmonėms ir paprastai nekelia pavojaus sveikatai. Tačiau staiga pasirodžius arba kartu su tokiais simptomais kaip galvos svaigimas, alpimas ar nuovargis gali parodyti rimtesnę problemą, tokią kaip dehidratacija, infekcija ar širdies problemos.
Paprastai kraujospūdis laikomas žemu, kai jis yra mažesnis nei 90x60 mmHg, netaikant minimalaus slėgio, jei asmuo visada turėjo žemą kraujospūdį.
1. Dehidracija
Dehidratacija įvyksta tada, kai kūnas praranda daugiau vandens, nei buvo nurytas, todėl kraujagyslių viduje yra mažiau kraujo, dėl kurio sumažėja kraujospūdis ir atsiranda tokie simptomai kaip silpnumas, alpimas ir nuovargis. Dehidratacija dažnesnė senyviems žmonėms ar vaikams, ypač vasarą, arba žmonėms, kurie vartoja diuretikus be gydytojo patarimo.
Ką daryti: Rehidracija turėtų būti atliekama naudojant naminį serumą, kad būtų prarytas vanduo, kurio trūksta kūne, kartu su mineralais, tačiau jei dehidracija yra sunki, turėtumėte kreiptis į ligoninę, nes serumą gali tekti gauti tiesiogiai. venos. Pažiūrėkite geriau, ką daryti dehidratacijos atveju.
2. Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas
Vitaminas B12 ir folio rūgštis yra du labai svarbūs vitaminai, formuojantys raudonuosius kraujo kūnelius, todėl, kai jų trūksta organizme, jie gali sukelti anemiją. Kadangi kraujyje yra mažiau ląstelių, normalu, kad kraujospūdis mažėja.
Kai kurie požymiai, kurie gali reikšti anemiją, yra silpnumas, blyškumas, dilgčiojimas pėdose ar rankose, rankų ir kojų sustingimas ar jautrumo liečiant praradimas.
Ką daryti: Įtarus anemiją, labai svarbu pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju, išsiaiškinti teisingą anemijos priežastį ir pradėti teisingą gydymą. Esant vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumui, reikėtų papildyti šiais vitaminais ir vartoti daugiau maisto produktų, pavyzdžiui, lašišos ar kepenų kepsnio. Žiūrėkite šiame vaizdo įraše, kaip valgyti:
3. Kai kurių vaistų vartojimas
Yra keletas vaistų rūšių, kurios, ilgą laiką vartojant, gali sukelti pastebimą kraujospūdžio sumažėjimą. Kai kurie iš labiausiai paplitusių pavyzdžių yra vaistai nuo padidėjusio kraujospūdžio, diuretikai, vaistai nuo širdies problemų, antidepresantai ir vaistai nuo erekcijos disfunkcijos.
Ką daryti: jei vartojate vieną iš šių vaistų, patartina pasitarti su gydytoju, kuris išrašė receptą, kad įvertintumėte galimybę pakeisti vaistą ar pakeisti dozę.
4. Hormoniniai pokyčiai
Pavyzdžiui, pasikeitus skydliaukės ar antinksčių hormonų gamybai, gali išsiplėsti kraujagyslės, dėl kurių smarkiai sumažėja kraujospūdis. Be to, nėštumo pokyčiai taip pat gali sukelti tokio tipo poveikį, todėl yra įprasta, kad nėštumo metu moteris patiria mažesnį slėgį nei anksčiau.
Ką daryti: nėštumo metu reikia palaikyti pakankamą vandens kiekį, kad būtų lengviau gaminti skysčius, ir stengtis sureguliuoti kraujospūdį. Kitais atvejais svarbu pasikonsultuoti su endokrinologu, kad būtų nustatyta hormonų problema ir pradėtas tinkamiausias gydymas. Patikrinkite, ką valgyti, kad sureguliuotumėte skydliaukę.
5. Vidinis kraujavimas
Vidinio kraujavimo metu kraujavimas vyksta kūno viduje, todėl jį gali būti sunkiau nustatyti. Kai tai atsitiks, galima prarasti daug kraujo, dėl kurio kraujagyslėse lieka mažiau kraujo, o tai galų gale sumažina kraujospūdį.
Žemas kraujospūdis taip pat gali atsirasti, kai yra didelis išorinis kraujavimas. Kai kurie vidinio kraujavimo požymiai yra silpnumas, galvos svaigimas, pasunkėjęs kvėpavimas ar nuolatinis galvos skausmas. Sužinokite, kada gali atsirasti vidinis kraujavimas ir kaip jį nustatyti.
Ką daryti: jei yra įtarimas dėl vidinio kraujavimo, turėtumėte nedelsdami vykti į ligoninę, kad nustatytumėte kraujavimo vietą ir pradėtumėte tinkamiausią gydymą.
6. Širdies problemos
Širdies funkcijos pokyčiai taip pat gali sukelti kraujospūdžio sumažėjimą, nes sumažėja organizme cirkuliuojančio kraujo kiekis. Dažniausiai pasitaikančios problemos yra širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų pokyčiai ir aritmijos.
Šiose situacijose, be kraujospūdžio sumažėjimo, gali atsirasti ir kitų požymių, pavyzdžiui, diskomfortas krūtinėje, per didelis nuovargis, dusulys ir šaltas prakaitavimas. Patikrinkite 12 simptomų, kurie gali rodyti širdies sutrikimus.
Ką daryti: Jei šeimoje yra buvę širdies problemų ar įtariami širdies pokyčiai, reikia pasikonsultuoti su kardiologu, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė ir pradėtas tinkamiausias gydymas.
7. Rimta infekcija
Nors jis yra retesnis, žemas kraujospūdis taip pat gali kilti dėl sunkios organizmo infekcijos, vadinamos sepsiu ar septiniu šoku. Taip yra todėl, kad bakterijos plinta visame kūne ir išskiria toksinus, kurie veikia kraujagysles, todėl žymiai sumažėja kraujospūdis. Sužinokite, kurie simptomai gali rodyti sepsį.
Ką daryti: Jei yra infekcija kažkur kūne ir staigus kraujospūdžio sumažėjimas, pasireiškiantis tokiais simptomais kaip silpnumas, galvos svaigimas ir alpimo pojūtis, svarbu greitai vykti į ligoninę, kad būtų galima pradėti skirti antibiotikus tiesiai į veną.
Kada kreiptis į gydytoją
Patartina pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju, kai kraujospūdis nukrenta daugiau kaip 40 mmHg arba kai jį lydi:
- Galvos svaigimas ir pykinimas; alpimas; per didelis troškulys; susikaupimo sunkumai; neryškus matymas; per didelis nuovargis; šalta ir blyški oda.
Kai pasireiškia žemo kraujospūdžio simptomai, rekomenduojama paguldyti asmenį ir pakelti kojas, kad kraujas patektų į smegenis. Jei simptomai išlieka ilgiau nei 10 minučių, reikia iškviesti medicininę pagalbą paskambinus telefonu 192 arba nuvežus pacientą į greitosios pagalbos skyrių.
