Noras atlikti daugybę nereikalingų medicininių egzaminų, apsėstas neva nekenksmingų simptomų, poreikis dažnai kreiptis į gydytoją ir per didelis susirūpinimas sveikata yra keletas hipochondrijos simptomų. Ši liga, dar vadinama „ligos manija“, yra psichologinis sutrikimas, kai kyla didelis ir obsesinis susirūpinimas sveikata. Sužinokite daugiau skyriuje „Per didelis susirūpinimas sveikata gali būti hipochondrija“.
Kai kurios iš galimų šios ligos priežasčių yra per didelis stresas, depresija, nerimas, per didelis nerimas ar traumos po šeimos nario mirties. Hipochondriją galima gydyti psichoterapijos seansuose, pas psichologą ar psichiatrą. Kai kuriais atvejais gali prireikti vartoti anksiolitines, antidepresantines ar raminančias priemones, kad gydymas būtų baigtas.
Pagrindiniai hipochondrijos simptomai
Hipochondrija gali būti nustatyta dėl kelių simptomų, įskaitant:
- Poreikis nuolat atlikti savarankiškus egzaminus, darant zondus ir analizuojant ženklus bei karpos; Noras nuolat atlikti nereikalingus medicininius patikrinimus; Intensyvi baimė susirgti sunkia liga; Pernelyg didelis susirūpinimas sveikata, dėl kurio nutrūksta santykiai su draugais ir šeima; Reguliariai stebėkite gyvybinius požymius, tokius kaip kraujo spaudimas ir pulsas, išsamias žinias apie vaistus ir gydymo metodus, paprastų ir akivaizdžiai nekenksmingų simptomų maniją; Reikia lankytis pas gydytoją kelis kartus per metus; Bijoti susirgti išgirdęs savo simptomų aprašymą; Sunkumas sutikti su gydytojų nuomone, ypač jei diagnozė rodo, kad nėra problemos ar ligos.
Be visų šių simptomų, hipochondrikas taip pat yra apsėstas nešvarumų ir mikrobų, kurie išryškėja, kai jam reikia atlikti pagrindines užduotis, tokias kaip eiti į viešąjį tualetą ar griebtis geležinės autobuso juostos. Hipochondrikui visi simptomai yra ligos požymis, nes čiaudulys nėra tik čiaudulys, bet ir alergijos, gripo, peršalimo ar net Ebolos simptomas.
Kaip nustatoma diagnozė
Hipochondriją gali diagnozuoti psichologas ar psichiatras, kuris analizuoja paciento simptomus, elgesį ir rūpesčius.
Norėdami nustatyti diagnozę, gydytojas gali paprašyti pasikalbėti su artimu šeimos nariu arba reguliariai lankančiu gydytoju, kad nustatytų obsesinį elgesį ir rūpesčius, būdingus šiai ligai.
