Kaip patvirtinti, ar tai depresija, ar tik liūdesys

Liūdesys skiriasi nuo depresijos, nes liūdesys yra normalus jausmas, nes tai yra nepatogi būsena, kurią sukelia tokios situacijos kaip nusivylimas, nemalonūs prisiminimai ar, pavyzdžiui, santykių pabaiga, kuri yra trumpalaikė ir kuriai nereikia gydymo.

Kita vertus, depresija yra liga, paveikianti nuotaiką, sukelianti gilų, nuolatinį ir neproporcingą liūdesį, trunkanti ilgiau nei 2 savaites ir neturinti pateisinamos priežasties, kad ji galėtų atsirasti. Be to, depresiją gali lydėti papildomi fiziniai simptomai, pavyzdžiui, sumažėjęs dėmesys, svorio netekimas ir sunku miegoti.

Šie skirtumai gali būti subtilūs ir net sunkiai pastebimi, todėl, jei liūdesys išlieka ilgiau nei 14 dienų, svarbu atlikti medicininį patikrinimą, kuris galėtų nustatyti, ar nėra depresijos, ir nukreipti gydymą, kuris apima antidepresantų vartojimą ir psichoterapijos užsiėmimų vedimas.

Kaip žinoti, ar tai liūdesys, ar depresija

Nepaisant daug panašių simptomų, depresija ir liūdesys turi keletą skirtumų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį norint geriau juos atpažinti:

Liūdesys	Depresija
Yra pateisinama priežastis, ir asmuo žino, kodėl jam liūdna, o tai gali būti nusivylimas ar asmeninė nesėkmė, pvz.	Nėra jokios priežasties pateisinti simptomus, ir įprasta, kad žmonės nežino liūdesio priežasties ir galvoja, kad viskas visada yra blogai. Liūdesys neproporcingas įvykiams
Tai laikina ir mažėja bėgant laikui arba tolstant liūdesio priežastims	Jis yra patvarus, trunka didžiąją dienos dalį ir kiekvieną dieną mažiausiai 14 dienų
Yra simptomų, kai norisi verkti, jaučiatės bejėgiai, motyvuoti ir sutrikę	Be liūdesio simptomų, netenkama susidomėjimo malonia veikla, sumažėja energijos ir kitų, tokių kaip mąstymas apie savižudybę, žema savivertė ir kaltės jausmas.

Jei manote, kad iš tikrųjų galite sirgti depresija, atlikite žemiau pateiktą testą ir sužinokite, kokia yra jūsų rizika:

1. 1. Jaučiu, kad man patinka daryti tuos pačius veiksmus, kaip ir anksčiau Ne
2. 2. Aš spontaniškai juokiuosi ir mėgaujuosi linksmais dalykais Ne
3. 3. Dienos metu būna atvejų, kai jaučiuosi laiminga Ne
4. 4. Jaučiu, kad greitai susimąsčiau Ne
5. 5. Man patinka rūpintis savo išvaizda Ne
6. 6. Aš jaučiuosi susijaudinęs dėl gerų dalykų, kurie ateis Ne
7. 7. Aš jaučiu malonumą, kai žiūriu programą per televiziją ar skaitau knygą Ne

Depresija dėl sielvarto

Svarbu atskirti depresiją, atsirandančią dėl gedulo, praradus ką nors ar ką nors brangaus, nes tai gali sukelti gilų liūdesį, kuris tęsiasi kelis mėnesius ar net vienerius metus, tačiau, pateisinamai, turi svyruojančius jausmus. ir tai pablogėja praradus atmintį. Nors sielvartas yra prisitaikymo reakcija į netektį, žmogus gali nespėti pasveikti, ir labai įprasta, kad sielvartas išlieka nuolatinis ir tampa depresija, tačiau tai apibūdina depresiją tik tuo atveju, jei asmuo mirė daugiau nei prieš 1 metus.

Kaip patvirtinti depresiją

Norėdami depresija, asmuo turi turėti bent 2 iš šių pagrindinių depresijos simptomų daugiau nei 14 dienų:

1. Tam žmogui nenormali, nuslūgusi nuotaika, palaikoma mažiausiai 2 savaites, beveik visą dieną, o tam įtakos neturi aplinkybės; susidomėjimo ar malonumo praradimas paprastai malonia veikla; nuovargis ir sumažėjusi energija.

Kiti labai paplitę antriniai depresijos simptomai yra šie:

• Pasitikėjimo praradimas ar savęs vertinimas; Perdėto kaltės jausmas ar priekaištai savimi; Miego problemos, ypač nemiga, kai žmogus atsibunda viduryje nakties ir nebegrįžta, arba per didelis mieguistumas; Pasikartojantis mirties ar savižudybės ar bet koks savižudiškas elgesys, sumažėjusi koncentracija ar gebėjimas mąstyti su neapibrėžtumu; per didelis sujaudinimas ar lėtumas vykdant veiklą; Apetito pokytis, sumažėjus ar padidėjus svoriui; Lytinio potraukio praradimas; Depresija nuo ryto; Svorio kritimas (5% ar daugiau kūno svorio per pastarąjį mėnesį); Per didelis dirglumas ir nerimas.

Depresiją gali diagnozuoti gydytojas, pageidautina psichiatras arba psichologas, kurie gali klasifikuoti depresiją pagal jos sunkumą, kuris skiriasi atsižvelgiant į simptomų kiekį.

Kaip pasakyti, ar depresija yra lengva, vidutinio sunkumo ar sunki

Depresiją galima klasifikuoti taip:

• Silpnas - kai turite 2 pagrindinius simptomus ir 2 antrinius simptomus; Vidutinis - pasireiškiant 2 pagrindiniams simptomams ir 3 - 4 antriniams simptomams; Sunkus - kai pasireiškia 3 pagrindiniai simptomai ir daugiau nei 4 antriniai simptomai.

Po diagnozės nustatymo gydytojas galės nukreipti gydymą, kuris turi būti pritaikytas atsižvelgiant į esamus simptomus.

Kaip gydoma depresija

Depresija gydoma naudojant antidepresantus, kuriuos rekomenduoja psichiatras, o psichoterapijos užsiėmimai paprastai vyksta kas savaitę pas psichologą.

Antidepresantų vartojimas nesukelia priklausomybės ir turėtų būti vartojamas tol, kol reikalingas gydomam asmeniui. Paprastai jo vartojimas turėtų išlikti mažiausiai nuo 6 mėnesių iki vienerių metų po simptomų pagerėjimo, o jei yra antras depresijos epizodas, rekomenduojama jį vartoti mažiausiai 2 metus. Supraskite, kokie yra labiausiai paplitę antidepresantai ir kaip jie vartojami.

Sunkiais atvejais arba tais atvejais, kai nepagerėja, arba po trečiojo depresijos epizodo reikėtų apsvarstyti galimybę vartoti vaistą visą gyvenimą, be didelių komplikacijų dėl ilgo vartojimo.

Vis dėlto būtina atsižvelgti į tai, kad norint pagerinti asmens gyvenimo kokybę, neužtenka vien vartoti anksiolitinius ir antidepresantus, svarbu būti lydimi psichologo. Užsiėmimai gali būti rengiami kartą per savaitę, kol žmogus visiškai išgydomas nuo depresijos. Mankšta, naujos veiklos ieškojimas ir naujų motyvacijų ieškojimas yra svarbios gairės, padedančios išbristi iš depresijos.