Šoko būsenai būdingas nepakankamas gyvybiškai svarbių organų deguonies tiekimas, kuris įvyksta dėl ūmaus kraujotakos nepakankamumo, kurį gali sukelti tokie veiksniai kaip trauma, organo perforacija, emocijos, šaltis ar didelis karštis, chirurgija.
Jei negydomas, šoko būsena gali baigtis mirtimi, todėl reikėtų žinoti tokius simptomus, kaip blyškumas, silpnas pulsas, žemas kraujospūdis ar išsiplėtę vyzdžiai, ypač jei asmuo patyrė avariją. Žinoti įvairius šoko tipus.
Kokie yra požymiai ir simptomai
Galite atpažinti šoką patyrusį asmenį, kai jo oda yra šalta, šalta ir lipni, silpnas pulsas, lėtas ir seklus kvėpavimas, žemas kraujospūdis, galvos svaigimas, silpnumas, nuoboduotos akys, kai akys yra fiksuotos ir išsiplėtę vyzdžiai.
Be to, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti pykinimas, skausmas krūtinėje, šaltas prakaitavimas, o sunkesniais atvejais gali atsirasti protezavimas ir sąmonė.
Kai kas nors patenka į šoko būseną, jis gali būti sąmoningas ar nesąmoningas, tačiau bet kokiu atveju tai svarbu, kad sveikatos priežiūros specialistas kliniškai stebėtų simptomus ir simptomus.
Galimos priežastys
Šoko būsena gali būti didelių traumų, staigaus organo perforacijos, smūgio, šilumos smūgio, nudegimo, nepaprasto peršalimo, alerginės reakcijos, sunkios infekcijos, chirurgijos, emocijų, dehidratacijos, apsvaigimo ar intoksikacijos pasekmė.
Ką daryti ištikus šokui
Jei žmogus yra sąmoningas, reikėtų atsigulti į orą ir saugią vietą ir pabandyti atlaisvinti drabužius nuo kūno, atlaisvinant sagas ir sagtis bei prailginant, pavyzdžiui, kaklaraiščius ir kaklaskarius, tačiau tuo pačiu stengiantis palaikyti normalią kūno temperatūrą. Taip pat turėtumėte šiek tiek pakelti kojas, maždaug 45º kampu, ir pabandyti ją nuraminti, kol bus iškviesta medicinos pagalba.
Jei asmuo yra be sąmonės, jis turėtų būti pastatytas į šoninę saugos padėtį ir iškviesti greitosios medicinos pagalbos tarnybą, kuri nuvežtų jį į ligoninę. Sužinokite, kaip atlikti šoninę saugos padėtį.
Be to, svarbu, kad nukentėjusysis niekada nebūtų geriamas, jei yra be sąmonės.
Kaip atliekamas gydymas
Gydymas priklauso nuo šoko, kurį žmogus patiria. Taigi, jei jus kamuoja hipovoleminis šokas, turėtumėte sustabdyti kraujavimą ir padidinti kraujo tūrį, švirkšdami skysčius į veną, o sunkesniais atvejais gali tekti atlikti kraujo perpylimą ir gydyti išorines žaizdas.
Ištikus kardiogeniniam šokui, į veną reikia leisti skysčių, gydyti vazokonstriktoriais, o sunkesniais atvejais gali reikėti atlikti širdies operacijas.
Neurogeninio šoko metu, be skysčių skyrimo į veną, taip pat gali prireikti vartoti kortikosteroidus, o esant septiniam šokui - gydyti antibiotikais ir vėdinti, jei žmogui sunku kvėpuoti.
Anafilaksinis šokas gydomas antihistamininiais vaistais, kortikosteroidais ir adrenalinu, obstrukcinis šokas gydomas pašalinant obstrukcijos priežastį, o endokrininis šokas kontroliuojamas vaistais, kurie ištaiso hormonų pusiausvyros sutrikimą.
