- Kas gali būti
- 1. Emocinės ar psichinės problemos
- 2. Infekcijos
- 3. Lėtinės ligos
- 4. Vaistų vartojimas
- 5. Legalių ir nelegalių narkotikų vartojimas
- Kada kreiptis į gydytoją
Apetito stoka paprastai nėra sveikatos problema, be kita ko, dėl to, kad skirtingiems žmonėms būtini mitybos poreikiai, taip pat jų mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas, kurie daro tiesioginę įtaką apetitui.
Tačiau kai apetito stoką lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, greitas svorio kritimas, viduriavimas ir karščiavimas, svarbu apsilankyti pas gydytoją, kad būtų nustatyta apetito praradimo priežastis. taigi, galima pradėti geriausią gydymą, išvengiant galimų komplikacijų, pavyzdžiui, netinkamos mitybos. Žinoti netinkamos mitybos pasekmes sveikatai.
Kas gali būti
Apetito stoka gali sukelti keletą priežasčių, iš kurių pagrindinės yra:
1. Emocinės ar psichinės problemos
Pavyzdžiui, depresija ir nerimas gali sumažinti žmogaus apetitą ir net numesti svorio. Be šių psichologinių problemų, anoreksija gali būti laikoma viena pagrindinių apetito praradimo priežasčių, nes žmogus jaučia riebumą, turi žemą savivertę ir bijo valgyti, dėl ko sumažėja jų apetitas ir prarandama. svoris. Sužinokite daugiau apie anoreksiją.
Ką daryti: tokiais atvejais geriausias pasirinkimas yra kreiptis į psichologą ar psichiatrą, kad būtų galima išgydyti depresiją, nerimą ar anoreksiją ir tokiu būdu žmogus galėtų jausti didesnį norą valgyti, pvz. Be psichologinių konsultacijų, svarbu turėti ir dietologo palydą, kad dieta būtų nurodyta atsižvelgiant į bendrą asmens būklę ir galėtų skatinti apetitą.
2. Infekcijos
Daugelis infekcijų, nesvarbu, bakterinės, virusinės ar parazitinės, turi virškinimo trakto simptomų, iš kurių vienas yra apetito stoka. Žinokite kai kuriuos parazitų infekcijos simptomus.
Ką daryti: Kai yra simptomų, susijusių su infekcinėmis ligomis, svarbu kreiptis į infektologą ar bendrosios praktikos gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai, nustatantys infekcijos priežastį, kad būtų galima pradėti tinkamiausią ligos atvejį.
3. Lėtinės ligos
Pvz., Lėtinės ligos, tokios kaip diabetas, širdies nepakankamumas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, neurologiniai sutrikimai ir vėžys, gali sukelti apetito praradimą. Pavyzdžiui, sergant vėžiu, be apetito stokos, greitai ir netyčia sumažėja svoris ir, pavyzdžiui, pasikeičia šlapimas. Žinoti pagrindinius vėžio simptomus.
Ką daryti: Jei įtariama kokia nors lėtinė liga, svarbu kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją. Taigi galima nustatyti apetito praradimo priežastį ir pradėti tinkamą gydymą, išvengiant komplikacijų ir vėl nustatant norą valgyti.
4. Vaistų vartojimas
Kai kurie vaistai turi šalutinį apetito poveikį, kuris nėra labai rimtas, nebent atsiranda kiti simptomai, galintys sutrikdyti asmens gyvenimo kokybę.
Ką daryti: Jei apetito praradimas, susijęs su vaistų vartojimu, trukdo žmogaus kasdieninei veiklai, svarbu apie tai pranešti gydytojui, kad jis galėtų patikrinti galimybę pakeisti vaistus tokiais, kurie šio efekto neturi.
5. Legalių ir nelegalių narkotikų vartojimas
Alkoholinių gėrimų, cigarečių ir kitų narkotikų vartojimas taip pat gali sutrikdyti apetitą, be to, sukelti dar keletą kitų sveikatos komplikacijų.
Ką daryti: Geriausias šių atvejų sprendimas yra vengti, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų ir cigarečių, nes jis ne tik reguliuoja apetitą, bet ir apsaugo nuo ligų, tokių kaip kepenų steatozė ir plaučių vėžys. Be to, svarbu išlaikyti sveikus įpročius, užsiimant reguliariu fiziniu aktyvumu ir palaikant subalansuotą mitybą.
Kada kreiptis į gydytoją
Svarbu pasitarti su bendrosios praktikos gydytoju, kai, be apetito stokos, atsiranda ir kitų simptomų, ypač greito svorio metimo, nes tai gali sukelti sunkų netinkamą mitybą. Be svorio, svarbu atkreipti dėmesį, ar, pavyzdžiui, padažnėjo širdies ritmas, atsirado didelis nuovargis, karščiavimas, irzlumas ir atsirado hormoninių pokyčių.
Paprastai gydytojas rekomenduoja atlikti keletą tyrimų, kad būtų nustatyta apetito stoka ir pradėtas gydymas. Vienas iš būdų skatinti apetitą yra mankšta ir mažų maisto produktų vartojimas kas dvi valandas.
Be to, nepaprastai svarbu, kad asmuo kreiptųsi į dietologą, kad jis pateiktų maistines medžiagas, reikalingas tinkamam kūno funkcionavimui. Atsižvelgiant į maistinių medžiagų praradimo lygį, dietologas gali nurodyti maisto papildų vartojimą ir maisto produktų, kuriuose gausu B grupės vitaminų, pavyzdžiui, pupelių, riešutų ir žalių daržovių, vartojimą. Sužinokite, kur rasti kiekvieną vitamino B tipą.
